Medžiai, augalai, spalvos supa mus visą gyvenimą .Druidai jau gilioje senovėje rekomenduodavo gėlelę, po kurios ženklu žmogus gimdavo, nusiskinti, sudžiovinti ir visada nešiotis su savimi, kadangi ji, kaip angelas sargas, saugos  nuo negandų, nelaimių ir energetinio vampyrizmo. Lietuviai, slavai, keltai ir majų gentys tikėjo, kad gimęs žmogus gauna būdingus kokiam tai augalui, gėlei ar medžiui specifinius charakterio bruožus. Manau daugelis žino, kad moksliniais eksperimentais pavirtinta tai kad augmenija turi energetiką, gyva, jaučia išorinius  energetinius poveikius – skausmą, mirtį, švelnumą... Gal tai tik prietarai ir šį horoskopą galite traktuoti kaip pramoginį testą. Tačiau sutikite su tuo , kad kiekviena gėlelė sukelia jums įvairius jausmus, turi tik savo nepakartojamą specifinį žavesį ir charakterį. Pateikiamos trisdešimt šešios nuostabių gėlių charakteristikos , manau, suteiks galimybę geriau pažinti save, savo artimuosius ir draugus simboliniuose psichologinių tipų aprašymuose ir įsitikinti tuo ar mūsų protėviai neklydo ,ar tikrai ,,mūsų“ gėlelė suteikia mums  džiaugsmo ir papildo energetiką.

Kiekviena gėlelė be savo specifinio aromato, grožio ir estetinio poveikio savyje turi kažkokią slaptą simboliką, vidinę mintį ,kurią kartais galima paaiškinti net giminingų jai žmonių charakterio bruožus. Senovės druidai žmogaus gimtadienį siedavo su energetiškai tam laikotarpiui tinkamiausia gėle. Gėlės gyvi organizmai ir jos kaip ir žmonės turi savitas charakterio savybes, kurios, kaip tvirtino senovės druidai, aktyviai veikia žmogaus likimą ir gyvenimą. Jų per daugelį šimtmečių sudarytas horoskopas buvo neleistinai pamirštas o jo vietoje atsirado okulistiniai ,komerciniai horoskopai kurie su realiu gyvenimu nieko bendro neturi. Neneigiu  kad planetų išsidėstymas neturi įtakos gimstančiam žmogui. Žvaigždė danguje parodė Kristaus gimimo laiką ir vietą. Tačiau kodėl nesuprantate to, kad kiekvieno žmogaus gimimo laikas yra specifinis ir nepakartojamas, nes visatoje net per milijonines sekundės dalis vyksta milžiniški pokyčiai kurie įtakoja gimstantį žmogų. Todėl nenuostabu kad pas mus tiek daug „astrologų“ kurie neturi net elementarių astronomijos žinių. Jiems užtenka kelių rusiškų „astrologinių“ žinynų ar už kelis litus nupirktos Globos „astrologinės“ kompiuterinės programos ir tu jau  „astrologas“ pučiantis miglą patikliems.

Druidų gėlių  horoskopas yra sudarytas dekadų principu. Mėnuo yra skirstomas į tris dekadas. Metuose jų trisdešimt šešios. Kiekviena iš jų turi savo simbolinę gėlelę kuri žmogui gimusiam tą dekadą yra giminingoji gėlė.

Paskutiniais metais pasaulyje pastebimas gėlių ir medžių energetinių horoskopų renesansas. Jei nelinkę tikėti prieš tūkstantmečius sudarytu gėlių horoskopu pasisodinkite giminingą gėlelę ( nebijokite kad tai burtai) ir jūs bendraudami su ja pajusite jos energetiką ir draugiškumą.

Geltonasis gencijonas (širdažolė) – Sausio 1 d. – 10 d.

GENCIJONAI (Gentiana)

Didelė gentis, kurioje priskaičiuojama iki 200 rūšių. Jai priklauso labai įvairūs augalai: nuo 5-10 cm aukščio kalnų augalėlių, iki 1,5 m aukščio stambiais kerais augančių. Nors dauguma rūšių šviesamėgės (tarp jų visos smulkios alpinės rūšys),
Ši paslaptinga gėlelė simbolizuoja vasaros šilumą. Auga kalnų lankose. Žmogus gimęs šios gėlės dekadoje atkakliai savo darbštumu ir užsispyrimu atkakliai siekia ir dažnai pasiekia savo užsibrėžtus tikslus. Jie, kaip taisyklė, viršininkų numylėtiniai. Tai jautrūs, pareigingi, nemėgstantys didelių kompanijų žmonės. Jie geriausiai jaučiasi namuose, mėgstamame fotelyje prieš televizorių. Gėlelė savo „globotiniui“ suteikia kažkokį, dažniausiai išorinį, paslaptingumą. Tai galima pakankamai lengvai paaiškinti : jų paslaptingumo ir užsidarymo priežastimi gali būti paprasčiausias kuklumas. Jie nemoka apkalbėti, neskleidžia gandų, mielai skolina pinigus. Tai puikūs draugai,nereiklūs ir tuo pat metu pasiryžę aukotis dėl kitų, ištikimi vyrai ar žmonos, geri tėvai.Meilės ir vedybų sferoje ne visada laimingi. Dažnai turi nemalonumų tiek dėl savo kaltės, tiek dėl netikrų draugų poelgių. Gyvenimą planuoja protingai, niekada nepasiduoda trumpalaikiams silpnumams. Tai jautrios, ramios, garbingos natūros žmonės. Jie visada kelia pasitikėjimą.Šios gėlelės karčiąsias šaknis 167 metais prieš Kristaus gimimą pirmasis pasaulyje kovai su maru panaudojo Airijos karalius Gentianas kurio vardu ir yra gėlės lotyniškas pavadinimas. Šios gėlelės pagalba jau gilioje senovėje buvo gydomos skrandžio, žarnyno, kepenų ir pūslės susirgimai. Šia gėlele būdavo aprūkomi tvartai kad apsaugotų nuo ligų gyvulius. Būdama lyg pasaulio gamtos sargu gėlelė dažniausiai auga patogeninėse žemės zonose.
Geltonasis gencijonas bijo šalčio, todėl žmogui gimusiam šioje dekadoje reikia saugotis nuo peršalimo šaltomis dienomis, ypač saugoti kojas ir gerklę.

Margainis– Sausio 11 d. – 20 d.

Margainis (Silyvum Mariamum) –šeimos vienmetis ar dvimetis augalas iš Viduržemio jūros regiono.Užauga 80 – 200 centimetrų aukščio.Stiebai statūs, tvirti, vagoti, šakoti, pliki. Lapai kiaušiniški, išmarginti baltomis dėmėmis. Kraštai dantyti, dygliuoti. Apatiniai lapai stambūs, viršutiniai gaubiantys stiebus.Žiedai – graižai, primenantys usnies žiedus 4 – 5 centimetrų skersmens, kurių kiekvienas žydi apie mėnesį. Žiedai violetinio atspalvio. Esama ir baltų. Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais.Sodinamas saulėtoje, toliau nuo tako, vietoje, nes jis skaudžiai bado. Tai gan dekoratyvi gėlė.Lotyniškas gėlės pavadinimas – Silyvum Mariamum suteiktas Marijos garbei. Tai susiję su legenda kad baltos dėmės ant gėlės lapų – Dievo motinos pienas.Todėl nuo seniausių laikų manoma kad žmogus bendraudamas su šia gėle susiduria su begaliniu grožiu, energetiniai pasikrauna dvasingumu, nesavanaudiškumu. Medicinoje tai gerai žinoma gėlė. Joje yra ne tik daugybė vitaminų bei mineralų, bet ir sava individuali „razina“—labai reta biologiškai aktyvi medžiaga silymarinas kuri sustiprina ląstelių membranas,skatina naujų ląstelių susidarymą, stimuliuoja baltymų sintezę,turi priešuždegiminį, žaizdas gydantį poveikį, blokuoja toksiškų medžiagų patenkančių į organizmą su vandeniu ir maistu įsisavinimą.Šią dekadą gimę žmonės padeda aplinkiniams suprasti kas vyksta jų aplinkoje, įsisavinti naujausias žinias, padeda atskirti kas grūdai o kas pelai...Sunkiais gyvenimo momentais jie visada padarys viską kas įmanoma kad padėtų savo draugams, šeimai.

Šlamutis -- Sausio 21 d. – 31 d.

Šalmutis (Galeobdonon) –daugiamečiai augalai paplitę Kaukaze. Auga drėgnose vietose.Šakniastiebis šakotas, su daug palaipų. Stiebai keturbriauniai širdišku pagrindu. Žemutiniai lapai ilgakočiai, viršutiniai – trumpakočiai. Žydi gegužės – birželio mėnesiais. Sėklos prinoksta liepos mėnesį.Gėlynuose auginamos margialapės formos. Sodinti po medžiais, daliniame ar visiškame pavėsyje, purioje, ne per sausoje dirvoje. Plinta greitai, uždengdamas žemę lyg kilimas. Sodinti bet kuriuo metų laiku. Dauginama palaipų atkarpomis, kero dalijimu. Gali pasisėti ir net tapti piktžole.Balkonų loveliuose auginamas, kaip svyrantis lapinis augalas.
Šios gėlelės dekadoje gimusiems žmonėms jaunystėje reikia vengti nelaimingų atsitikimų.Darbai dažniausiai nepatenkina jų lūkesčių, visą gyvenimą juos lydi finansiniai sunkumai.Daugelis šio tipo žmonių garbingi, jautrūs, labai reiklūs, gyvenimą planuoja protingai ir planingai, tačiau dažnai pasiduoda silpnumo akimirkoms. Jie kuklūs, tačiau įdėmiai stebi madas. Jų elegantiškumas dažnai tampa pavydo objektu.Jose yra pakankamai energijos įgalinančios nugalėti sutinkamus sunkumus ir priešininkus.Graikiškas šlamučio pavadinimas reiškia – auksinė gėlelė. Jos bendravimas su giminingu jai žmogumi visada yra ilgalaikis ir nepaviršutiniškas. Net iš pirmo žvilgsnio nežymūs juos supančių žmonių gyvenimų epizodai palieka juose ilgalaikį pėdsaką.Šlamutis turi dviejų rūšių žiedus: neskaitlingus kraštutinius ir moteriškus – vamzdelinius vidurinius.Atatinkamai ir šios dekados žmonių gyvenime visada pasireiškia kažkas dvigubo.Panašiai kaip raminančiai ši gėlė veikia aplinką, taip ir šios dekados žmonės padeda aplinkiniams atsipalaiduoti, nuima nervinę įtampą, padeda įgyti naują filosofinį požiūrį į gyvenimą. Šlamutis mėgsta šviesą, todėl šio tipo žmonės stengiasi maksimaliai išsiaiškinti visas susidariusias situacijas,vengia slaptumo ir dviprasmiškumo. Tarp daugelio pasaulyje naudojamų šlamučio pavadinimų yra vienas nepaprastai poetiškas – saulės auksas.Būtent šis pavadinimas tipiškiausiai charakterizuoja šios gėlelės tipo žmones.

Amalas – Vasario 1 d.-10 d.

Paprastasis amalas (lot. Viscum album) – amalinių (Viscaceae) šeimos augalas.
Tai pusiau parazitinis visžalis puskrūmis, augantis ant medžių. Lapija iki 1 m skersmens. Įleidęs į beržų, tuopų, obelų savo šakneles, jis siurbia savo maitintojų sultis. Taip gauna mineralines medžiagas, organines pats pasigamina žaliuose lapuose ir stiebuose. Stiebai tariamai dichotomiškai šakoti, žalsvi, nenumetantys storokų šviesiai žalių (netgi gelsvai žalių) lapelių visą žiemą. Žiedai vienalyčiai, smulkūs. Vaisius – netikroji uoga. Žydi kovo – balandžio mėnesiais. Vaisiai – netikros baltos uogos.
Šios dekados žmonės dažniausiai apdovanoti artistiniais gabumais, kuklūs, simpatiški.Juos traukia viskas kas gražu, nežiūrint į išorinį trapumą jie sugeba pasipriešinti lemtingiems gyvenimo smūgiams.Jie labai draugiški, meilėje aistringi ir labai dažnai keičia partnerius.Moterys pasižymi smalsumu ir lengvu elgesiu, dviprasmišku būdu, sugebėjimu sugundyti net patį neprieinamiausią vyrą.Vyrai, gimę šios gėlės dekadoje, turi dėti viltis į sportą, kultūrizmą, karate, tenisą, norėdami turėti populiarumą tarp moterų. Sportas jiems išsaugoja sveikatą ir daro juos patraukliais.Apie amalą sukurta daug legendų. Skandinavų mituose pasakojama apie tai kaip dievo Baldro motina išsireikalavo iš visų gyvų ir negyvų būtybių, iš visų žemės ir vandenynų augalų tai kad jie nedarys jokios žalos jos sūnui.Iš visų augalų tik amalas atsisakė priesaikos. Kadangi Baldras tapo jokiu ginklu nepažeidžiamas kiti dievai linksminosi šaudydami į jį. Tačiau klastingas Lokis iš amalo šakelės pagamino mirtį nešančią strėlę kurią paslapčia padėjo aklam .
Baldro broliui Hedui.Jis ja šovė ir užmušė brolį.Žmonėms gimusiems amalo gėlės dekadoje ši legenda reiškia kad jie išskirtinės natūros ir bendros taisyklės jiems negalioja.Amalas auga lėtai.Pirmą kartą jis pražysta tik penktaisiais metais. Atatinkamai šios dekados žmonės pasižymi lėtu vystymusi , nemėgsta pasakotis apie save. Jie linkę palaipsniui įsilieti į darbo ir kūrybinius kolektyvus prisitaikydami prie bendradarbių ir vadovų.Amalai dažnai tarpusavyje parazituoja, auga vienas ant kito. Analogiškai ir šio tipo žmonės mielai jungiasi vieni su kitais sudarydami dažnai gan keistus darbo ar kūrybinius kolektyvus.Anglijoje, Australijoje ir Prancūzijoje amalas iki šiol laikomas,nežiūrint į daugkartinius katalikų dvasininkijos draudimus, „kalėdiniu augalu“.Tai įrodo tai kad šio ženklo žmonės sugeba laikytis savo pažiūrų ignoruojant dogmas ir prietarus.

Šunvyšnė - Vasario 11 d. – 19 d.

Šunvyšnė (Atropa belladonna, angl. Deadly nightshade, vok. Schwarze Tollkirsche) – bulvinių (Solanaceae) šeimos augalų rūšis.
Rūšis auginama Lietuvoje. Augalas daugiametis, labai nuodingas. Stiebas status, su gausiomis šakomis. Šakniastiebis storas. Lapai kiaušiniški. Vainikėlis nešvariai rausvai rudos spalvos. Žydi birželio – rugpjūčio mėn. Vaisius – uoga.Vaistinė šunvyšnė turi atropino, kitų alkaloidų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, veikiančių kaip nuodai, todėl galima mirtinai apsinuodyti suvalgius uogų ar kitų augalo dalių.
Šio tipo žmonės jautrūs peršalimams, gali tuoktis „ su pirmais gaidžiais“. Antroji jų gyvenimo pusė geresnė už pirmąją.Tai geri ir ištikimi draugai, globėjai, pasižymintis pasitikėjimu savimi, ryžtingumu, darbštumu,kūrybingumu.Moterys – kuklios gražuolės. Nesistenkite „perkąsti“ jas iš pirmo karto. Jos turi pakankamai jėgų ir energijos, kad duotų prideramą atkirtį.Na o vyrai – labai darbštūs ir gerai uždirbantys.
Šunvyšnė ( atropa belladona) – mirtinai nuodingas augalas. Ar tai reiškia kad šios dekados žmonės pavojingi aplinkiniams ? Suprantama kad ne. Tačiau bendrauti ir tuo labiau draugauti su jais sugebės ne kiekvienas.
Patyrę farmakologijos specialistai paverčia šunvyšnės (belladonos) nuodus į vaistus, tačiau bet kokia nemokšiška saviveikla su ja visada baigiasi didele nelaime.
Analogiškai bandymai pakenkti žmogui gimusiam šunvyšnės dekadoje baigiasi nesėkme.
Šiuolaikinėje farmakologija šunvyšnės preparatus gamina iš viso šviežio augalo.
Analogiškai ir bendraujant su šios dekados žmonėmis reikia vertinti visą bendravimo visumą o ne atskirus jo aspektus.Tamsios šunvyšnės uogos žadina apetitą, tačiau jos labai nuodingos. Todėl ir šio tipo žmonių idėjos gali gundomai žavėti mus, tačiau nereikia patikliai reaguoti į jas nes jos gali būti apgaulingos.
Kultivuojama šunvyšnė būtinai džiovinama. Todėl ir žmonių idėjos turi būti pilnai apvalomos nuo emocijų pertekliaus pašalinant iš jų „vandenį“.

Mimoza – Vasario 20 d. – 28 d.

Mimoza (Mimosa) – pupinių (Fabaceae) šeimos Mimosoideae pošeimio augalų gentis.Genties pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio mimos – jautrus, nes daugelio rūšių mimozų lapai jautrūs bet kokiam mechaniniam dirginimui.Paplitę Vidurio ir Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje.Gentyje yra apie 400 rūšių:
Šios gėlės dekados žmonėms gerai sekasi versluose, jie pasižymi gabumais moksle ir mene, ypač muzikoje. Juos domina netradicinė liaudies medicina, psichologija ir sociologija, magija ir kiti paslaptingi mokslai, kuriuose jie gali daug ko pasiekti.Šios dekados žmonės pasižymi padidintu jautrumu, jie labai pergyvena kada jie netinkamai įvertinami.Vadovai privalo neapkrauti darbais šio tipo žmonių darbais. Jie įpratę aukotis kad tik įvykdytų gautas užduotis ir gautų pagyrimus, nepiktnaudžiauja atostogomis ir nedarbingumo lapeliais. Jiems didelė infarkto ir skrandžio opos susirgimo rizika .Šio tipo žmonės žaibiškai reaguoja į bet kokias permainas, puikiai jaučia iš kur „pučia vėjas“ ir laiku nuo visko apsisaugoti. Jiems reikalinga nuoširdi,draugiška aplinka. Patekę į agresyviai nusiteikusią aplinką jie elgiasi kaip ežiai – vidiniai ir išoriškai susitraukdami.
Pastebėta kad mimozos kvapas nuramina ir nuteikia geram miegui. Stresinėse situacijose bendravimas su žmogumi gimusiu mimozos dekadoje padeda atsikratyti baimių ir abejonių.

Aguona – Kovo 1 d. – 10 d.

Aguona (Papaver) –vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai žoliniai, aukštaūgiai, žemaūgiai, žydintys ryškiais žiedais augalai, kilę iš Viduržemio jūros pakrančių.Auga nuo 40 iki 150 cm aukščio. Stiebai nesišakoja, o gausiai aplimpa lapais.Žiedai 6 – 15 cm skersmens raudoni, rožiniai, balti, gelsvi, švelniai violetiniai. Žydi liepos mėnesį.Sodinti, sėti atviroje ir saulėtoje vietoje. Gali augti ir daliniame pavėsyje.Žemas aguonas galima auginti vazonuose, kuriuos statyti pietiniuose balkonuose.Aguonos gerai auga bet kokioje dirvoje, tačiau geriau auga derlingoje, kurioje yra kalkių.Dauginamos dažniausiai sėklomis, kurias sėti tik ką surinkus ar pavasarį.Kai kurias daugiamečių aguonų rūšis dauginti vegetatyviniu būdu – atskirti šoninius ūglius pavasarį ar rudenį.
Šios gėlės dekada gimę žmonės labiausiai gali pasireikšti moksliniuose – tiriamuose darbuose, medicinoje, kriminalistikoje, pedagogikoje, dažnai pasižymi fenomenaliais sugebėjimais. Dvasinis nerimas skatina juos veiklai ir kelionėms.
Vedybinis jų gyvenimas dėl jų kaprizų ir keistenybių būna sunkus, moterims tai pasireiškia isteriškumu.Jie dažnai mano kad yra nesuprasti ir nepripažinti. Jiems reikia tylaus ir ramaus šeimos židinio, dvasinės šeimos narių šilumos.
Šios gėlės žmonių tipas savo grožiu svaigina kaip opiumas.Labai lengva patekti į jų tinklus, tačiau sunku iš jų išsivaduoti.Jų gyvenimo kelyje daug sunkumų ir todėl jie privalo tikėti savo jėgomis nes tik tuomet jie galės daug ko pasiekti.
Aguona viena iš seniausiai žinomų gėlių.Senovės asiriečiai ją naudojo kaip erotinę sujaudinimo priemonę, egiptiečiai kaip raminamąją priemonę.Homeras rašė kad Trojos karo metu Gražioji Elena aguonų sultimis ramindavo sužeistų karių skausmus.Botanikos tėvas Teofrastas tvirtino kad aguona – geras vidurius laisvinantis vaistas, o Hipokritas kad jos turi mastingųjų ir stiprinančių savybių.
Todėl nenuostabu kad šios dekados žmonės būna nenuoseklūs, kartais sukelia aplinkiniams prieštaringus jausmus ir visada mįslingi.Aguonos ryškūs žiedai greitai nukrenta.Šio ženklo žmonėms patarčiau susipažinti su indų legenda apie Aguoninę Princesę : „Senai senai gyveno fakyras kuris pavertė mylimą pelytę į katę kad plėšrūnai nesuėstų jos.Kadangi katę puldinėjo šunys ji buvo paversta šunimi, po to į beždžionę, vėliau į kitus dar stipresnius gyvulius.Galiausiai ją pavertė į kilmingą merginą – Aguoninę Princesę.Nors ji ir gyveno saugiai, tačiau visgi greitai žuvo netyčia įgriuvusi į šulinį norėdama pasemti vandens mylimų gėlių laistymui.
Manoma kad žmonės gimę aguonos dekadoje neabejingi aguonos grožiui, linkę į juose esanti opiumą.Jie gyvenimo pradžioje būna žaismingi kaip katės, kiek vėliau linkę konfliktuoti kaip šunys, po to maivosi kaip beždžionės ir puikuojasi kaip princesė. Visų jų likimas dažniausiai vienodas – kritimas į dugną netenkant jėgų atgimti,ištrūkti iš savo svajų vergijos.
Po neilgo aguonos žydėjimo ant gėlės stiebelio lieka galvutė su nokstančiomis sėklomis.Panašiai ir žmonių gyvenime jų pagrindinės nuostatos ir idėjos turi subręsti jų galvose ir tapti jų gyvenimo „aguonomis“.

Lelija - Kovo 11 d. – 20 d.

Lelija (lot. Lilium) – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso daugiametės svogūninės žolės, turinčios kiaušiniškus svogūnus ir stačius lapuotus stiebus. Lapai dažniausiai siauri, bekočiai. Žiedai įvairių spalvų ir dydžio, vienų rūšių nusvirę, kitų statūs, sukrauti kekėse ar išaugę pavieniui. Apyžiedžio lapeliuose yra nektarinės. Vaisius – dėžutė.Gentyje yra apie 110 laukinių ir dekoratyvinių rūšių. Lietuvoje natūraliai auga miškinė lelija (Lilium martagon), o kitos rūšys auginamos darželiuose, kapinėse:
• Raudonoji lelija (Lilium bulbiferum)
• Baltoji lelija (Lilium candidum)
• Tigrinė lelija (Lilium lancifolium)
Žmonės gimę šios gėlės dekadoje pasižymi audringu charakteriu kuris drauge su turtinga fantazija gali padėti jiems pasiekti trokštamas aukštumas arba sukelti labai liūdnas pasekmes. Jie gyvenime gali kažką pasiekti su sąlygomis kad nepasiduos kitų įtakai, nugalės savyje pavydo jausmą ypač labai stipriai komplikuojanti jų šeimyninį gyvenimą.Jiems charakteringas nepastebimas žavesys, paslaptingumas, apgaulės, maskaradai, flirtai. Nežiūrint į visą tai lelijos tipo žmonės moka būti laimingi. Tai dvasingi, skaisčių ir kilnių jausmų žmonės.
Baltoji lelija nuo seno auginama kvepiančių aliejų ir įvairių kosmetinių tepalų gamybai.Neretai ji vadinama „Madonos lelija“ ir laikoma skaistumo ir kilmingumo simboliu.Augmenijos pasaulyje yra apie šimtą įvairiausių spalvų lelijų. O jų hibridai, ypač rytietiški taip skiriasi savo žiedų spalvomis ir formomis, kad, atrodo, nieko bendro su lelijomis neturi.Todėl ir šios gėlės dekados žmonių tarpe sutinkami patys įvairiausi charakteriai – nuo nesuvaldomų, karštų, su užteršta sąžine ir bloga reputacija (kaip dėmelės ant žiedlapių) iki švelnių,švarių ir nekaltų.Tiek lelijos, tiek jų tipo žmonės gali smarkiai skirtis savo kilme kas uždeda stiprų specifinį spaudą jų gyvenimui.Lelijos buvo pradėtos auginti žymiai anksčiau nei pasirodė jų aprašymas specialioje botanikos literatūroje.Suprantama tai buvo daugelio nesusipratimų priežastimi.Panašiai šios gėlės dekados žmonės tampa prieštaringų apkalbų objektais, kylančių ne dėl jų elgesio bet dėl nepakankamos informacijos.

Rusmenė – Kovo 21 d. – 31 d.

Paprastoji rusmenė (Digitalis purpurea) – dvimetė gėlė, užauganti iki 2 m aukščio. Stiebai lapuoti, žiedai sukrauti į vieną kekę, kurie nulinkę, netvarkingo varpelio formos. Viduje taškuoti, rožiniai, balti. Žydi ilgai, nuo birželio iki rugsėjo. Sodinti saulėtoje vietoje ar daliniame pavėsyje. Dirva trąši, puri. Dauginama sėklomis, kurios pačios pasisėja. Skintos ilgai žydi pamerktos į vazą.
Žmonės gimę po šiuo ženklu pasižymi ryžtingumu, tai kuklaus ir drovaus charakterio žmonės.Jie labai protingi,inteligentiški, išsiskiriantys iš kitų savo vidine kultūra, puikiai išvystyta intuicija, su gera savitvarda, turintys stiprią įtaką aplinkiniams žmonės. Jų galvos dirba kaip kompiuteriai – tiksliai ir greitai, niekada „nepasimeta“ rasdamos teisingiausias išeitis iš sudėtingiausių situacijų, gyvenimiški ir profesionalūs patarimai stimuliuoja konkrečių sprendimų paiešką, apsaugo nuo tuščiažodžiavimo. Tačiau reikia nepamiršti ir to kad didelė ir kartais neprotinga šio tipo žmonių įtaka aplinkiniams gali blokuoti aplinkinių kūrybines jėgas, slopint i gyvenimo džiaugsmą.Reikia atkreipti dėmesį į tai kad šio tipo žmonių nervai po truputi silpsta ir dėl to dažnai jiems pasireiškia galvos skausmai. Meilės sferoje ir vedybiniame gyvenime dažnai gan kaprizingi, bet visada teisūs ir tvarkingi, geraširdžiai ir dvasingi.Jų subtilus žavesys padeda pasiekti norimus gyvenimo tikslus.

Magnolija – Balandžio 1 d. – 10 d.

Gausybė magnolijų kultivarų skiriasi poreikiais aplinkos sąlygoms, krūmo aukščiu ir forma, žiedų dydžiu ir spalva, žydėjimo laiku ir trukme… Daugelis jų, skirtingai nuo rūšinių magnolijų, auga 2-5 m aukščio krūmais arba mažais medeliais, pražysta vos kelerių metų amžiaus ir žydi ilgiau - nuo kelių savaičių iki 3-4 mėnesių. Visų neįmanoma nė suminėti, tad užteks trumpų vertingiausių (apdovanotų Karališkosios sodininkų draugijos) ir Lietuvoje dažniau auginamų ar parduodamų augalų aprašymais.
Lelijažiedę magnoliją `Nigra` ( Magnolia liliiflora ` Nigra`) galima apibūdinti vien superlatyvais: viena iš seniausiai sukurtų (1861 m.), atspariausia iš lelijažiedžių magnolijų, tamsiausiais žiedais… ir, be abejo, viena gražiausių iš auginamų Lietuvoje. Neaukštas (iki 2 metrų) platus krūmas pradeda žydėti vos kelerių metų amžiaus. Žiedų daug, jie kvapūs, purpuriniai, 10-15 cm skersmens, žydi nuo gegužės pradžios iki liepos. Truputį pridengta žiemą paprastai neapšąla, bet gegužės pradžioje besiskleidžiančius žiedus gali nušaldyti šalnos. Šį kultivarą sukryžminus su žvaigždinės magnolijos kultivaru ` Rosea` , 1968 m. išvesti kultivarai ` Ann` (` Anne` ), ` Betty` , ` Judy` , ` Ricky` ( `Ricki` ) ir ` Susan` .Tai 2-4 m aukščio krūmai įvairaus ryškumo rausvai purpuriniais, 10-15 cm skersmens, kvapiais žiedais. Žydi gegužės - liepos mėnesį. Lietuvoje gana atsparūs žiemai, bet pirmieji žiedai gali nukentėti nuo šalnų.
Šio ženklo žmonės gan silpnos sveikatos, stabilios psichikos, neretai turintys meninius talentus. Jie sumaniai ir sėkmingai susidoroja su visais likimo smūgiais. Pas juos filosofinis protas. Garbės troškimas, noras visada ir visur būti pirmais - charakteringas jų bruožas. Jų padėtis visuomenėje labai netvirta, nes jie dažnai nenori įsiklausyti į kitų nuomonę.
Botanikai pabrėžia tai kad geram magnolijos vystymuisi ir žydėjimui labai svarbu tinkamai parinkti jų sodinimo vietą.Jas geriausiai auginti saulėtoje, apsaugotoje nuo šiaurės ir pietų vėjų vietovėje.
Šio ženklo žmonės visada pretenduoja į ypač garbingas („šiltas ir saulėtas“) vietas - ar tai būtų vieta už šventinio stalo, ofise ar konferencijų salėje. Jiems gera ten kur jie pastebimi, kur niekas neįkyri patarimais apie kuklumą ir nuolankumą.Panašiai kaip šios gėlės stambūs žiedai jie savimi puošia bet kokią draugiją, truputi išsiskirdami iš jos, suteikdami jai ypatingą aristokratinį žavesį. Pirmais gyvenimo metais magnolijos sodinukai vystosi lėtai, todėl ir iš šio ženklo žmonių jaunystėje nereikia tikėtis kažko ypatingo.
Botanikai primena ir tai, kad magnolija musoninio su drėgna vasara ir sausu šiltu rudeniu klimato augalas. Todėl atatinkamai ir šio ženklo žmonės jaunystėje, pačiame jėgų žydėjime pasižymi padidėjusiu emocingumu ir gyvena ryškų, persotintą gyvenimą, tačiau brandos amžiuje nurimsta. Jei jų aplinkos emocinis klimatas tampa šaltu jiems būtina artimųjų dvasinė parama nes jie kaip ir jų simbolinė gėlė pripratę prie šiltos, komfortinės aplinkos.
Suprantama, šiom ženklo žmonės gali esminiai skirtis vieni nuo kitų – juk yra virš 80 šios gėlės rūšių.

Hortenzija - Balandžio 11d. – 20 d.

Hortenzija (Hydrangea) – hortenzijinių (Hydrangeaceae) šeimai priklausantis krūmas, vasaržaliais, matiniais lapais. Žiedai - rutuliškos kekės iš tankiai sutelktų bekočių žiedų. Spalva – žaliai balta, rožinė, raudona, melsva, violetinė, priklausomai nuo rūšies. Sodinti saulėtoje ar pusiau pavėsingoje vietoje. Dauginama atlankomis, auginiais.
Šio ženklo žmonės pasižymi savitvarda ir kuklumu, skaidriu protu ir gera atmintimi, tačiau nežiūrint to jie nepaprastai išdidūs ir savimeiliai. Iš blogų jų bruožų reikia pažymėti cinizmą ir pagyrūniškumą. Tai geraširdiški, dosnūs, mėgstantys pasilinksminti žmonės. Tačiau, tokia plati jų charakterio gama ir dvasinė tuštybė labai dažnai erzina aplinkinius, laukiančius iš jų konkrečios pagalbos.
Hortenzijos tipo žmonių grožis kartais atrodo dirbtinis, lyg nutapytas, ir tai nenuostabu nes įvairios šios gėlės rūšys yra gėlininkų – selekcininkų darbų rezultatas. Gėlė į Europą pirmą kartą buvo atvežta 1820 metais, o ją kultivuoti pradėjo tik 1900 metais. Iš pradžių ji buvo auginama kaip kambarinė gėlė. Todėl „šiltnamio“ efektas pastebimas ir šio ženklo žmonių tarpe – jie pastoviai reikalauja išskirtinio dėmesio, jų nuotaika labai priklauso nuo to kaip mielai ir greitai vykdomi jų norai ir kaprizai. Reikia nepamiršti ir to kad hortenzijos žiedai yra dviejų rūšių: maži – derlingieji žiedyno viduryje ir stambūs – bevaisiai kraštuose.
Bendraujant su šio tipo žmonėmis reikia suprasti tai, kad ši gėlė sunkiai pakelia žiemos šalčius ir jie analogiškai labai liguistai reaguoja į emocinį šaltį.Be to reikia žinoti tai kad hortenzijos sodinukams būtina kruopšti priežiūra, jų želmenis reikia saugoti nuo šalnų, o šio tipo žmonių gimstančius draugiškus ar meilės santykius nuo įžeidinėjimų ir žudančio abejingumo. Niekada nemėginkite hortenziją apipjaustyti .
Ji žydi tik ant praėjusių metų auglių. Gėlininkai tvirtina tai jei jas reguliariai apipjaustinėsite niekada nematysite jos žiedų. Todėl šio ženklo žmonių nereikia nutraukti jiems kalbant, staigiai kažko reikalauti iš jų. Atminkite tai kad jų dvasingumas išsiskleidžia tik ant praeities auglių. Tai pagrindinis raktas į ypatingą jų charakterį, kuris aplinkiniams dažnai atrodo niekuo nepagrįstas, keistas ir kaprizingas.

Jurginas – Balandžio 21 d. – 30 d.

Jurginas (Dahlia) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalas iš Meksikos, stačiu stiebu, šakotas ir trapus. Lapai plunksniški, dantyti. Žiedai susitelkę dideliuose graižuose, įvairių spalvų. Žydi nuo liepos mėnesio iki šalnų. Pagal graižų formą skirstomi į: paprastuosius, tuščiavidurius, apykaklinius, anemoninius, dekoratyvinius, rutulinius, pomponinius, kaktusinius, chrizanteminius. Esama žemaūgių, aukštaūgių.Sodinti į saulėtą vietą, trąšią, purią, giliai įdirbtą dirvą. Negalima auginti kelis metus vienoje vietoje, nes pradeda blogiau augti, sirgti. Sodinami gegužės mėnesį, po šalnų.Dauginami dalijant šakniagumbius, ūgliais, sėklomis. Šakniagumbius dalinti pavasarį, prieš sodinant
Daugumas šio ženklo žmonių pasižymi nuostabiais protiniais sugebėjimais, ypač tiksliuose ir taikomuose moksluose. Dažnai tai egoistai,savanaudiški ir griežti žmonės. Jiems dažnai trūksta lankstumo, prisitaikymo prie situacijų. Bendravimas su jais gali būti labai naudingas ar kenksmingas...Šio tipo žmonės gyvenime turi laikytis „auksinio vidurio“. Maksimalizmas jiems visada trukdys siekių įgyvendinimui. Jie turi visada pasikliauti savo jėgomis, neturi aklai tikėti savo sėkme.Tai ypač svarbu jų asmeniniame gyvenime.Gyvenime priklausomai nuo aplinkos ir žmonių su kuriais jiems tenka bendrauti pasireiškia labai skirtingai.
Aplinkiniams dažnai atrodo kad šio tipo žmoguje įsikūniję du vienas į kitą nepanašūs asmenys. Dažnai šio ženklo žmonės negalėdami susidoroti su savo ambicijomis „ palūžta“. Tokia savybė pasireiškia ir jurginams kurių ryškūs puikūs žiedai kartais neišlaiko savo svorio ir lūžta.
Jurginai geriausiai auga kalnų šlaituose , ten kur trumpos dienos ir vėsios naktys.
Šio tipo žmonių didesnė gyvenimo dalis taip pat praeina ne karštuose jausmuose, bet blaiviame, apgalvotame gyvenime.Daugumas iš jų turi kokias tai vertingas žinias ar talentus nors dažnai apie tai nieko nenumano. Tai panašu į tai kad daugeliui nežinoma tai kad jurgino šaknys yra valgomos ir ne veltui XVIII amžiuje šie augalai buvo laikomi ne gėlėmis o šakniavaisiais panašiais į bulves.
Jurginų istorija labai permaininga. Ši gėlė buvo giriama, ją augindavo karališkuose soduose, jų garbei būdavo ruošiamos šventės, tačiau po kurio laiko buvo skelbiama kad tai niekam tikusios šaltos ir bedvasės gėlės.Panašiai tam kartojasi ir šio ženklo žmonių gyvenime: juos tai garbina, tai niekina ir dažniausiai jie neapdovanojami švelniais pastoviais jausmais.

Pakalnutė - Gegužės 1 d. – 10 d.

Paprastoji pakalnutė (lot. Convallaria majalis, angl. Lily of the Valley, vok. Maiglöckchen) – pelžiedinių (Ruscaceae) šeimos, pakalnučių (Convallaria) genties augalas.Kai kurie autoriai išskiria smulkesnes rūšis (pvz., Convallaria transcaucasica, japoninę pakalnutę (Convallaria keiskei)), tačiau tai yra tipinės rūšies variantai.Augalas 15-25 cm aukščio, su šliaužiančiu šakniastiebiu, kuris gausiai apaugęs šaknimis. Stiebas belapis. Lapai pamatiniai, dideli, lancetiški. Žiedai balti, kvapūs, nusvirę, sukrauti daugiažiedėse, vienašalėse kekėse. Žydi gegužės – birželio mėn. Vaisius – rutuliška, raudona ar oranžiškai raudona uoga. Auga viršūninėse kekėse po 3 - 15; prinoksta rugpjūčio - rugsėjo mėn.Auga visuose Lietuvos miškuose (dažniau lapuočių), kur daug puvenų ir pakankamai drėgmės. Kartais jos sudaro didelius sąžalynų plotus.Paprastoji pakalnutė dėl puošnių žiedų ir nuostabaus aromato, auginama kaip dekoratyvinis augalas darželiuose, kapinėse. Tai ir nuodingas ir vaistinis augalas.
Šio ženklo žmonės pasižymi geraširdiškumu , gerumu, iškalba,iškalba, reiklumu, puikiais protiniais sugebėjimais, dideliu išrankumu ypač pasirenkant partnerius.
Jų santykiai su aplinkiniu pasauliu dažnai būna komplikuoti dėl per didelio jautrumo.Dažnai jie turi organizacinius sugebėjimus. Jais galima pasitikėti pačiose sudėtingiausiose situacijose. Reikia atkreipti dėmesį į tai kad jų dosnumas ir geraširdiškumas gali būti panaudotas piktais kėslais ir jie dažnai gali būti negailestingai nuskriausti.Šio ženklo moteriai būtina turėti patikimą gyvenimo draugą– apgynėją.
Darbuose šio tipo žmonės labai geri, nors jų per didelis darbštumas dažnai neigiamai veikia aplinkinių nervus.Pakalnutė – tipinis šešėlinis augalas ir todėl šio ženklo žmonių gyvenime visada yra daug neišsakyto ir paslaptingo. Būtina pabrėžti šio tipo žmonėms būdingą tik jiems perdėtą jautrumą, nepasitikėjimą, aplinkinių nesupratimą, gyvenime iškilusių problemų nesupratimą. Šio ženklo žmogus kaip ir gėlė visada lieka kokių tai aplinkybių ar sunkių santykių „šešėlyje“.Net paprasti jų
Kaprizai atsiranda be reikalo išprovokuoti intensyvaus vidinio gyvenimo ir įvairių fantazijų. Šių žmonių aura tokia gera ir patraukli kad dažnai patraukia beširdžių žmonių dėmesį, kurie nesirūpina tuo kokios skausmingos gali būti jų beširdiškumu suteiktos žaizdos.
Pakalnutė priklauso nuodingų augalų grupei, todėl ir šio ženklo žmonėms aplinkiniai turi daug pretenzijų. Pastebėta kad pakalnutės ir jų ženklo žmonės labai stipriai reaguoja į mėnulio fazes.Esant mėnulio pilnačiai jie būna švelnūs ir romantiški o delčios metu pikti ir agresyvūs.
Pakalnutė pasižymi ir gydomosiomis savybėmis. Nuo1881 metų jos antpilas pripažintas medicininiu preparatu gydant kardioneurozes ir širdies nepakankamumą. Pagal krikščionišką legenda pakalnutė išaugo iš Dievo motinos
Marijos ašarų dėl nukryžiuoto sūnaus.Todėl gėlelė laikoma nekaltumo, meilės ir liūdesio simboliu. Bendraudami su šio ženklo žmonėmis aplinkiniai tampa švelnesni, nuoširdesni.

Portulaka - Gegužės 11 d. – 21 d.

Portulakiniai (lot. Portulacaceae, VOK. Portulakgewächse) - magnolijūnų (Magnoliophyta) Augalų šeima, kuriai priklauso žoliniai augalai, retai puskrūmiai ar krūmai. Lapai priešiniai arba pražanginiai. Vaisius - dėžutė. Sėklos labai smulkios, blizgančios. Pasaulyje yra apie 500 rūšių, priklausančių 20 genčių. Lietuvoje auga šių genčių augalai:
• Menuva (Montia)
• Portulaka (Portulaca).
Šios dekados žmonės labiausiai vertina laisvę ir nepriklausomybę. Nugalėti įvairias kliūtis, pasiekti pergalę po ilgos kovos jiems padeda protingumas ir kantrumas, veiksmų apskaičiavimas.Tai dažniausiai bailūs, nepasitikintys, visada laukiantys kiaulysčių net iš artimųjų žmonės.Su jais sunku namuose ir darbe, o meilėje – ypač.
Ją reikia saugoti. Portulaka – vienmetis augalas. Šio ženklo žmonės retai kelia sau ilgalaikius ir kilnius siekius, dažnai linksta prie tų kas yra šalia. Jų gyvenimas pilnas įvairių nukrypimų ir komplikacijų.Portulaka dažnai vadinama piktžole.
Šio ženklo žmonės dažnai gyvena ant nusikalstomumo ribos.Tai šviesą mylinti gėlė todėl šio ženklo žmonės nemėgsta tų kurie „tamsina“ ir gyvena „dvigubą“ gyvenimą.

Ramunė - Gegužės 22 d. – 31 d.

Ramunė (lot. Matricaria, vok. Kamille, angl. Cudweed) – astrinių augalų gentis.Rūšys:
• Vaistinė ramunė Matricaria recutita, sin. Matricaria chamomillae
• Bevainikė ramunė Matricaria discoidea
Šios dekados žmonės atkakliai kovo ja už savo buitį, kartais net rizikuodami ankstyva mirtimi, turi labai stiprų teisingumo jausmą, lengvai susiranda reikalingą partnerį, meilėje pasižymi subtilumu, o šeimyniniame gyvenime – praktiškumu. Juos sunku suprasti nors jie traukia prie savęs kaip magnetas. Ramunės yra dviejų rūšių: paprastoji ir vaistinė. Ramune pasitiki visi ir būtent tai pakerta gydomojo augalo reputaciją ir dažnai iššaukia neteisingą jos vartojimą. Juk nei vienas
vaistas nesugeba išgydyti visų negalavimų. Todėl ir šio ženklo žmonės neprivalo visko žinoti ir neturi spręsti visų problemų. Bendraudami su jais mes negalime iš anksto žinoti ko galima iš jų tikėtis.Kadangi ramunės neauga tamsiose ir drėgnose vietovėse, taip ir jų ženklo žmonių negalima sutikti slaptose organizacijose, pogrindinėse grupuotėse. Jų pasąmonė verčia vengti visko kas gali užteršti juos ir atimti iš jų pirminę laisvę.Nepaisant patrauklios išvaizdos jie taip ir stengiasi darbe pakišti koją varžovui dėl karjeros, arba tiesiog dėl pramogos.

Katilėlis – Birželio 1 d. – 10 d.

Katilėlis (Campanula) – katilėlinių (Campanulaceae) šeimos augalas iš Europos. Katilėlių yra aukštaūgių, žemaūgių, sudarančių kilimą, kupstą. O taip pat dvimečių, daugiamečių.Karpatinis katilėlis (Campanula carpatica), iki 30cm aukščio. Žiedai varpelio formos, mėlynos ar baltos spalvos. Žydi birželio – liepos mėnesiais. Vienoj vietoj gali augti kelis metus.Darželinis katilėlis – 60 – 80 cm aukščio, dvimetis,dideliais žiedais.Pieninis katilėlis (Campanula lactiflora) – 60 – 80 cm. Žiedai balti, plataus varpelio.Taškuotasis katilėlis (Campanula punctata) – nauja ir labai graži rūšis. Užauga iki 50 cm aukščio. Žiedynas – plati, išsiskleidusi šluotelė. Ilgi rausvi, balti žiedai nusvirę žemyn. Jų vidus taškuotas.Katilėlis plečiasi į šonus, tad padauginti jį lengva.Tankiažiedis katilėlis (Campanula glomerata)- 40 – 60 cm aukščio. Žiedai susitelkę į rutuliškus žiedynus stiebo viršūnėse. Nereiklus. Dauginamas kero dalijimu, sėklomis. Žydi baltais ar sodriai violetiniais žiedais.
Šios dekados žmonės pasižymi pareigingumu ir darbštumu. Jie protaujantys, draugiški, tvarkingai gyvenantys, visada galvojantys apie karjerą ir šlovę.
Meilėje jie visada randa atsaką.Labiausiai nekenčia ir priešinasi svetimųjų kišimuisi į visą kas liečia jų asmeninį gyvenimą. Jie konservatyvūs. Bet kokie pokyčiai juos baugina, stumia į neviltį. Jų vienintelis išsigelbėjimas – gera šeima.
Mėgstamiausia transporto rūšis – traukinys.Floros karalystėje sutinkame daug įvairių rūšių katilėlių. Todėl ir šio ženklo žmonės nepanašūs vieni į kitus, sugebantys keistis įvairiausių faktorių poveikyje: pradedant nuo šeimyninės atmosferos ir baigiant visuomenine – politine padėtimi pasaulyje.
Galime sutikti ir mirtingai nuodingų katilėlių rūšį – miškinį katilėlį. Tai dvimetis augalas galintis plantacijose augti ir ilgiau. Panašiai į šią katilėlių rūšį pasitaiko šio ženklo žmonių kurie specializuojasi daryti vien nemalonumus. Jie tampa ypač pavojingais kada patenka į nedraugiškai jiems nusiteikusią draugiją.Tačiau,tarp kitko, jų kandūs, minimaliomis dozėmis pasisakymai yra net naudingi nes padeda išvengti iliuzijų ir savimeilės.Homeopatijoje ši gėlelė naudojama gydant depresiją, inkstų nepakankamumą,širdies veiklos sutrikimus.

Saulutė – Birželio 12 d. -21 d.

(Bellis) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalai be kurių anksčiau neišsivaizduodavome takelių tarp gėlynų. Anksčiau matydavome pievelėse augančias tuščiavidures, baltas saulutes. Dabar galima matyti daugybę jų: tuščiavidurių, pilnavidurių, didžiažiedžių, smulkiažiedžių, rausvų, raudonų, baltų. Dauginamos išskirstant. Daugiametė saulutė (Bellis perennis) nešaltą žiemą išsilaiko.
Šios dekados žmonės dažnai pasireiškia kaip stiprios asmenybės su nepriklausomu individualiu protavimu ir problemų sprendimu.Jie išsiauklėję , gabūs,inteligentiški, turi sveiką humoro jausmą, turi polinkį mokslams ypač humanitariniams, žengia per pasaulį atmerktomis akimis. Jaunystėje jie dažnai patyria daug skausmo ir nusivylimų, todėl nepasižymi romantiškumu ir drąsa, dažnai pasiduoda tingumui.Tai tyleniai, namisėdos, nuo visko apsidraudę, mėgstantys stebėti aplinką.Įvykiuose dažniausiai dalyvauja kaip paskalų rinkėjai.Jie visada pasiekia savo.Šio ženklo žmonės geriausiai jaučiasi šeimos ir artimųjų aplinkoje. Juos dažnai vadina namisėdomis. Jų tingumas dažniausiai būna kokių tai blogų permainų jų gyvenime pasekmė.Juk ir gamtoje saulutė prieš lietų ar sutemą užsidaro ir nulinksta.
Šiuolaikinėje medicinoje saulutė – vaistinis augalas naudojamas apetito gerinimui, sergant kepenų ligomis ir labiausiai kaip kraują valanti priemonė. Analogiškai, bendravimas su šio ženklo žmogumi apsaugo nuo nereikalingų atsitiktinių apkalbų, nepagrįstų vertinimų ir apkalbų.

Tulpė - Birželio 21 d. – Liepos 1 d.

(Tulipe) – svogūniniai lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai iš Vidurinės Azijos. Esama ankstyvų, vidutinio ankstyvumo, vėlyvų, pilnavidurių, šerkšnotų, daugiažiedžių, žaliažiedžių, papūginių. Sodinti rudenį, nuo rugsėjo vidurio iki spalio pradžios. Svogūnus pasodinus žemę pamulčiuoti. Lapai ovališki, siaurai lancetiški, pliki arba apaugę trumpais plaukeliais, be lapkočių. Apatinis lapas dengia stiebą – jis ir yra didžiausias. Viršutinis – mažiausias. Stiebas tiesus 10 – 90 cm aukščio, plikas ar apaugęs plaukeliais, baigiasi žiedu ar žiedynu. Žiedlapių dydis, forma, spalva labai įvairi. Žydi nuo balandžio iki birželio pabaigos, priklausomai nuo ankstyvumo. Dauginti svogūnais ir sėklomis. Sodinti alpinariumuose, gėlynuose, gėlynų, takų pakraščiuose. Skintos laikosi, tad galima – puokštėms.
Šios dekados žmonės labai simpatiški, patrauklios ir žavios natūros, gyvena judrų gyvenimo būdą, domisi mokslo darbais, nuo pat jaunystės mėgsta flirtuoti ir avantiūrinius meilės nuotykius, kurių neatsisako kol neranda pilno pasitenkinimo intymiame šeimyniniame gyvenime. Šio ženklo tipo vyrai be abejonės Don – Žuanai, moterys – energingos,labai geros nuomonės apie save ir reikia labai daug pastangų užkariaujant jų palankumą.Tokios moterys kaip taisyklė turi nelaimingus vyrus.
Charakteringa tulpių savybė jų ryškus dekoratyvumas, Žydėdamos pavasarį jos neginčijami lyderiai gėlių tarpe.Analogiškai ir žmonės gimę šio ženklo laikotarpyje nuo pat jaunystės išsiskiria patrauklia išore, noru patikti priešingai lyčiai ir aktyvios meilės troškimais.Daugelyje Rytų šalių tulpė – falo simbolis.Panašiai tulpėms šio ženklo žmonės ryškiausiai pražysta jaunystėje – pavasariniame gyvenimo etape, tačiau jie nepraranda gyvenimo džiaugsmo ir vyresniame amžiuje, nors dėl to jiems reikia labai daug pastangų ir laiko skiriant savo išorei. Kaip ir daugybės tulpių rūšių skirtingų savo formomis, spalvomis taip ir šio ženklo žmonių jausmai ir charakteriai skiriasi savo ryškumu ir didele įvairove. Tačiau nieko nėra amžino, praėjus jaunystei tulpių žiedai vysta ir džiūsta. Tulpių žydėjimo trukmė priklauso nuo oro temperatūros, o šio ženklo žmonių – nuo bendravimo su aplinka „temperatūros“. Jei jų meilės partnerių pasirinkimas yra sėkmingas tai jų gyvenimo „medaus mėnuo“ tęsiasi ilgai, priešingu atveju jų emocijos perdega per keletą savaičių.

Vandens lelija – Liepos 2 d. – 12 d.

Vandens Lelija (Nymphaea) - lūgninių šeimos gentis. Vandeniai, žoliniai, daugiamečiai augalai, turintys gerai išsivysčiusius šakniastiebius ir plūduruojančius didelius lygiakraščius Lapus. Žiedai pavieniai, iškilę virš vandens. Vaisius - sultingas ąsotėlis, panasus į uogą. Auginamos ir kaip dekoratyviai augalai. Paplitusios visame pasaulyje, žinoma apie 50 rūšių. Lietuvoje auga 3 rūsys:
• Paprastoji vandens Lelija (Nymphaea alba). Augalas Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Prie dugno prisitvirtina rizoidais. Šakniastiebiais ir lapais maitinasi vandens žvėreliai: vandeninė žiurkė, bebras, Ondatra ir kt. Nyksta dėl vandens užterštumo, žiedų skynimo.
• Mažažiedė vandens Lelija (Nymphaea Candida). Apyretis augalas, todėl visoje Respublikoje saugotinas.
• Mažoji vandens Lelija (Nymphaea tetragona). Tinka kaip dekoratyvinis augalas vandens baseinams apželdinti bei auginti akvariumuose.

Šį periodą gimę žmonės dažniausiai nekantrūs ir suirzę, tačiau turi puikų meninį skonį, gabumus mokslams (ypač taikomiesiems). Jie sugeba susikurti labai palankias sąlygas dvasinių ir materialinių vertybių gavimui.Šie žmonės visur jaučiasi gerai, įveikia lengvai didžiausias kliūtis gyvenime. Senovės graikų mituose pasakojama apie vandens nimfą kuri žuvo atstumus jos meilę Herkulesui pavirsdama nuostabia gėle - vandens lelija.
Šio ženklo žmonės yra labai jautrūs, lengvai pažeidžiami, sugebantys paaukoti dėl kitų savo šviesius, nuoširdžius jausmus.
Negiliuose ežeruose ir miškų balose auga smulkios vandens lelijos, o dideliuose vandens telkiniuose – didelės. Įdomu tai kad tai ne rūšių požymis bet priklauso nuo jų augimo sąlygų. Taip ir šio ženklo žmonės ne tik savimi puošia draugijas, bet ir patys labai smarkiai priklauso nuo juos supančios aplinkos.
Senovės Graikijoje vandens lelija buvo grožio ir iškalbos simbolis.Vandens lelija
pasižymi ir gydomosiomis savybėmis nuo seniausių laikų naudojamomis liaudies medicinoje nuo galvos svaigimo, traukulių, dainininkų balsų stiprinimui, žiedlapių arbata nuramindavo dantų skausmą. Nesunku įsivaizduoti tai kiek daug puikių ir nuostabių akimirkų gali padovanoti bendravimas su šio ženklo žmonėmis.Neveltui senovės druidai sakydavo apie šio ženklo žmones: „Kur jie nenueitų, visur daug ko gero padarytų“.

Našlaitė – Liepos 13 d. – 23 d.

Našlaitė (Viola) – našlaitinių (Violaceae) šeimos augalas, paplitęs plačiai pasaulyje. Vien Lietuvos pievose ir miškuose auga 17 rūšių.Našlaitės gali būti dvimetės ir daugiametės. Dvimetes našlaites reikia sėti vasaros vidury, kad gausių žiedų sulauktume kitą pavasarį. Sodinti reikia šviesioje vietoje – dvimetes ir daugiametes, purioje dirvoje. Žemė turi būti drėgna, bet ne šlapia.Daugiametes dauginti galima dalijant kerą ir sėklomis. Kereliai vienoje vietoje augti gali kelis metus. Vėliau jiems išsikerojus – persodinti. Tinka gėlynams, kapams, balkonams puošti.
Šią dekadą gimę žmonės pačios švelniausios ir simpatiškiausios natūros, jie visada susitvardę ir šaltakraujiški,reiklūs sau ir artimiesiems, praktiškai nepasiduodantys trumpalaikiams silpnumams, traukiantys į save visų dėmesį.Bendraudami su jais turite įvertinti tai, kad jie nepastovūs ir lengvai įsižeidžiantys.Sudėtingose gyvenimiškose situacijose jie paprastai slepiasi šešėlyje, tačiau visada pasiryžę išeiti į saulę ir pasiimti tai kas jiems priklauso. Žibučių yra daug rūšių, o tai analogiškai kalba apie šio ženklo žmonių charakterių įvairovę.Šio ženklo žmonėms svarbiausia jų vidinis pasaulis, individualios fantazijos ir pergyvenimai, dažnai stebina pažiūrų ir tikslų nepastovumu.

Erškėtis – Liepos 24 d. – Rugpjūčio 2 d.

Erškėtis (Rosa) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis. Įvairios tautos Rosa vardu vadindavo ne tik erškėtį, bet ir daugelį kitų ryškiažiedžių augalų. Genčiai priklauso 0,3-2,5 m aukščio krūmai, kurių stiebai dažniausiai dygliuoti, lapai neporiškai plunksniški. Žiedai ryškūs, susitelkę galinėse bei pažastinėse skėtiškose kekėse. Vaisiai maži riešutėliai, apgaubti mėsinga ryškiaspalve mase.Gentyje yra apie 350 rūšių, iš kurių didesnė dalis paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje. Tropinėse ir subtropinėse srityse erškėčiai auga kalnuose, pietų pusrutulyje laisvai jie neauga.Erškėčiai plačiai kultivuojami. Nuo seno mėgstamiausi dekoratyviniai ir plačiausiai auginami augalai yra iš laukinio erškėčio išvestos kultūrinės veislės – rožės. Laukinės rūšys taip pat sodinamos gyvatvorėse, iš erškėčių vainiklapių gaminamas eterinis aliejus, iš žievės gaunami raugai ir dažai, vaisiai vartojami medicinos reikalams kaip vitamino C šaltinis, iš vaisių verdama uogienė.Lietuvoje natūraliai auga 9 erškėčių rūšys, bet darželiuose auginama introdukuotų rūšių, kurios atsparios šalčiams ir gerai peržiemoja.
Šioje dekadoje gimę žmonės pasižymi kilnumu, jautrumu, literatūriniais sugebėjimais, tačiau kartais būnantys deėspotais. Jie sugeba protingai ir nuosekliai sutvarkyti savo gyvenimą.Badosi. Plikomis rankomis jų nepaimsi.Spygliai – jų apsauga be kurių mūsų laikais negalima apsieiti.Erškėtrožių vaisiai – puiki profilaktinė priemonė nuo peršalimo. Analogiškai bendravimas su šio ženklo žmonėmis neleis susidaryti „liguistoms“ situacijoms. Jų spygliai iš esmės skirti tik apsauginėms funkcijoms, nao žydinčios šakelės būna visai be spyglių. Jei nenorite susidurti su šio ženklo žmonių „spygliais“ būkite su jais ypatingai taktiški, padarykite viską kas priklauso nuo jūsų kad jie jūsų aplinkoje „žydėtų“, niekada nesistenkite „palaužti“ jų valią.Jų negalima skubinti. Gydomoji erškėtrožių arbata ruošiama tik iš prinokusių erškėtrožės vaisių. Tas pat tinka ir šio ženklo žmonių darbams ir kūrybinėms idėjoms : tik pilnai baigti darbai gali sudominti ir atnešti realią naudą.

Saulėgrąža – Rugpjūčio 3 d. – 12 d.

Saulėgrąža (lot. Helianthus, angl. Sunflower) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. Graikiškai helios – saulė, anthos – žiedas; dideli žiedynai atrodo kaip saulė; be to, jie dažniausiai būna pasisukę į saulės pusę. Tai vienmetės arba daugiametės žolės, kartais išauginančios požeminius stiebagumbius (topinambas). Stiebas stačias, lapai apaugę šiurkščiais plaukeliais. Graižai vidutinio dydžio arba labai stambūs. Kraštiniai žiedai liežuviški, nevaisingi, vidiai vamzdiški, vaisingi.Gentyje virš 60 rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje dvi rūšys:
• Paprastoji saulėgrąža (Helianthus annuus). Pav.
• Bulvinė saulėgrąža, arba topinambas (Helianthus tuberosus)
Šios dekados žmonės geri ir kilnūs, tačiau jiems kenkia savimeilė, dažni isterijos priepuoliai. Dėl per didelio reiklumo gali prarasti savo draugus be kurių vienuma jiems kankinanti. Meilės ir intymiose situacijose retai randa pasitenkinimą, tačiau suradę bendros veiklos ar vedybinį partneri būna jiems patikima atrama ypač sunkiomis minutėmis.Daugelis iš jų turi organizacinius ir artistinius sugebėjimus, polinkį į filosofiją ir humanitarinius mokslus.Jie randa savo vietą gyvenime, sėkmė jų neaplenkia.Saulėgrąža turi unikalią savybę sukti savo galvutę saulę pagal saulę nuo jos patekėjimo iki nusileidimo.Žinoma kad pirmieji saulėgrąžas augino indėnai. Jie iš jų sėklų kepė duoną, iš žiedlapių ir žiedadulkių gamindavo purpuriniai – violetinius dažus tatuiruotėms ir audiniams, aliejumi iš jų tepdavo plaukus, o žiedynais, kaip Saulės dievo simboliu, puošė šventyklas. Todėl nenuostabu kad šio ženklo žmonės kartais būna „pasipūtę“ ir išdidūs. Saulėgrąža – vienametis augalas todėl šio ženklo žmonių santykiai su kitais vystosi labai greitai. Paprastai šio tipo žmonės pasirenka kažką idealu ir seka juo kaip saulėgrąža paskui saulę.Tokių žmonių negalima kaltinti įvairiomis ydomis nes jų ženklo gėlė visada „žiūri“ į saulę, o aliejų net bažnyčia pripažįsta pasniko produktu.

Rožė - Rugpjūčio 13 d. – 23 d.

Rožės – erškėčio (Rosa) genties dekoratyviniai augalai. Vakarų pasaulyje erškėčiams priklausanti rožė laikoma kilmingiausia gėle; rožės (ypač raudonosios) simbolizuoja meilę. Rožės naudojamos parfumerijoje, taip pat puokštėms daryti, dovanojamos įvairiomis progomis.Kultūrinės rožės būna įvairių spalvų (išskyrus gryną mėlyną ir juodą), taip pat spalvų mišinių. Yra netgi žaliųjų rožių (Rosa 'viridis'). Daugelis rūšių skleidžia malonų kvapą.Seniausi radiniai yra 32-35 mln. metų senumo fosilijos iš Kolorado Uolinių kalnų, kuriose matosi erškėčių lapelių atspaudai. Rožių sukultūrinimo vieta yra Kinija; Konfucijus (551-479 m. pr. m. e.) rašo apie rožių auginimą imperatoriškuosiuose Pekino soduose.Žymus graikų poetas Anakreontas gyrė gydomąjį rožių balzamo poveikį. Romos imperijos laikais Italijoje rožės (Rosa canina, R. gallica, R. alba) augintos parfumerijai ir kaip vaistinis augalas. Po Romos imperijos žlugimo rožių kaip vaistinių augalų auginimas išliko tik vienuolynų soduose.Karolis Didysis 794 m. savo Capitulare de villis vel curtis imperialibus nurodė auginti vaisius, daržoves, gydomuosius augalus (tame tarpe ir Rosa canina) ir rūpinosi rožių paplitimu privačiuose soduose.Rožės buvo baltos arba rausvos spalvos. Raudonos ir geltonos rožės Europoje atsirado tik po XVI a. geografinių atradimų Azijoje.Didelę įtaką rožių veisimui padarė Napoleono žmona Josephine de Beauharnais, kuri surinko pirmąją rožių kolekciją.
Šio ženklo žmonės ryžtingi, darbštūs, pasižymi oratoriniu menu, gali pretenduoti į puikią karjerą.Jiems charakteringas išrankumas, nepaprastos meilės paieška kuri lieka utopija, todėl jie gan vėlai sukuria šeimos židinį.Šio ženklo žmonės dažnai demonstruoja neprieinamumą ir todėl aplinkiniai juos dažnai palaiko pasipūtėliais.
Apie juos neverta daryti skubių ir griežtų išvadų. Rožių šimtai ir įvairiausių rūšių.
Panašiai ir šio ženklo žmonės nepanašūs vieni į kitus.Tokių žmonių negalima versti aukotis dėl kitų nes pagrindinė šio ženklo žmonių vertybė – jų grožis o ne kokia tai iš jų nauda. Šio ženklo žmonėms reikia žinoti tai, kad daugelis norėtų nuskinti rožę nuo krūmo,pašalinti jos spyglius ir įdėti į puikią vazą. Tai reiškia kad juos likimas vilioja į auksinį narvą, atima kūrybinę laisvę, mainais suteikdamas prestižines pareigas ir gražią buitį.Rožė sukelia žmonių pavydą kitiems. Prieš šio ženklo žmones rezgamos intrigos, juos siekia išgyvendinti iš teisėtų vietų, atimti premijas.
Rožė nenugalima.Jai sudėtinga visą laiką rodyti savo nepasiekiamumą ir todėl jai dera pasirūpinti savo sveikata ir nereikia pervargti.

Pentinius - Rugpjūčio 24 d. – Rugsėjo 2 d.

Pentinius (lot. Delphinium, angl. Larkspur, vok. Rittersporne) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalų gentis. Pavadinimas iš graikų k. žodžio delphis – delfinas (žiedų pumpurai panašūs į delfino figūrą). Lietuvoje auginamas didysis pentinius (Delphinium elatum). Stiebas 80-200 cm, truputį šakotas, tuščiaviduris. Lapai su koteliais, lakštas penkiaskiltis su triskiautėmis skiltimis. Žiedai sutelkti kekėse, mėlyni, violetiniai, balti ar margi. Žydi birželio – rugpjūčio mėn. Sodinamas darželiuose, parkuose.
Šios dekados žmonėms pranašaujamas ilgas ir vaisingas gyvenimas, gabumai moksluose, literatūroje ir kalbose. Dažnai jiems pilnai pasireikšti trukdo per didelis kuklumas. Kartais pas juos pasireiškia egoizmas, negailestingumas net artimųjų atžvilgiu , nekalbant apie jų pavaldinius. Jų darbštumas, stropumas, egoizmas, nėjimas į kompromisus aplinkinių teigiamai vertinama, tačiau visa tai neduoda jiems dvasinės ramybės. Labai gaila, tačiau šio ženklo žmonės dažnai tampa „atpirkimo ožiais“. Todėl jie privalo mokėti duoti savo priešininkams atkirtį. Gamtoje yra virš 350 pentinių rūšių: vienmečių, dvimečių ir daugiamečių. Todėl ir šio ženklo žmonių universalios charakteristikos nėra. Pas visus juos labai stiprios jų kilmės tradicijos. Iš jų palikimo ir papročių jie semiasi jėgų. Apie šią gėlelę sukurta daug nuostabių legendų. Senovės graikų nuomone tai liūdesio gėlė, na o prancūzai ją vadina žymiai linksmiau – vieversio kojelėmis. Visa tai nurodo tai kad šio ženklo žmonės sukelia absoliučiai skirtingas emocijas ir jų negalima vertinti vienodai.

Gvazdikas – Rugsėjo 3d. - 11 d.

Gvazdikas (Dianthus) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalas, augantis Azijoje, Afrikoje, Japonijoje.Sodinti saulėtoje vietoje. Vienoj vietoj gali augti daug metų. Auginamas kartu su žemaūgėmis, alpinariumuose, kapų, gėlynų pakraščiams apsodinti. Esama žaliais, melsvais lapais, rožiniais, raudonais žiedais.Dauginama dalijant arba auginiais..
Šios dekados žmonės užsispyrę ir atkaklūs, ištvermingi ir gan taupūs, pasižymi didele meile mokslams, domisi meno pasauliu. Jų tarpe būna labai jautrių ir imlių,tačiau pasitaiko nemažai nervingų, tingių ir absoliutiškai inertiškų žmonių.
Jie taurūs, tačiau nesugyvenami. Jų reiklumas dažnai ribojasi su isteriškumu.
Daugumas iš jų laiko tinkamai neįvertintais ir nepripažintais. Žmonių su tokiais tiesmukiškais charakteriais kaip šio ženklo žmonės sunku rasti. Ši jų savybė nepatinka aplinkiniams, tačiau jie laikosi savo nuomonės net ir tuomet kada jėga ne jų pusėje. Jiems svarbiausia – apginti tiesą.Senos kartos žmonėms gvaizdikas – simbolinė revoliucijos gėlė. Įdomu tai, kad ir šio ženklo žmonės primena revoliucionierius.Jie nelinkę į kompromisus, ignoruoja ramų, nerūpestingą gyvenimą. Taip elgiasi daugelis, bet ne visi. Juk ir augalų pasaulyje yra daug gvazdikų rūšių: vienmečių,dvimečių ir daugiamečių.Taip ir šio ženklo žmonės labai skiriasi vieni nuo kitų. Vienus iš jų vertiname dėl jų subtilaus skonio, kitus – už įsitikinimų tvirtumą ir aiškiai formuluojamas mintis, trečius už jų neriklumą ir asketišką gyvenimo būdą.Įvertinant šio ženklo žmonių emocingumą pastebima didžiulė variantų įvairovė nes ir šios gėlės būna įvairių spalvų – nuo baltos iki tamsiai raudonos ar margos.

Astra – Rugsėjo 12 d. – 22 d.

Astrinių (Asteraceae) šeimos šakniastiebiniai, daugiamečiai augalai iki 150 cm aukščio. Žiedai tuščiaviduriai, pilnaviduriai. Įvairiausių spalvų, kurie žydi nuo pavasario iki vėlyvo rudens ( priklausomai nuo rūšies ).
Šios dekados žmonės pasižymi dideliu intelektualumu ir inteligentiškumu, juos domina tyrinėjimų darbai, mokslai, menai.Meilės sferoje juos persekioja liūdesys ir nusivylimai.
Astros vadinamos rudens gėlynų karalienėmis kurios pagražina rudens nuobodulį ir liūdesį.Jos gražios, nereiklios, ilgai žydi.Žinoma apie 600 astrų rūšių. Jos mėgsta saulėtas vietas nors gerai auga ir pavėsyje. Atatinkamai šio ženklo žmonės vieni nuo kitų skiriasi įpročiais, charakteriais.Jie nereikalauja lengvatų, kokio tai ypatingo dėmesio, įpratę gyventi paprastame estetiniame ritme, labai mėgsta visame aiškumą, konkretumą.Trūkstant vandens ir trąšų astrų lapai gelsta, jos mažiau žydi. Todėl šio tipo žmonėms reikia pastoviai papildyti energetiką: jiems būtinas bendravimas, naujos žinios ir pramogos.Šio tipo žmonės, lyg nakties žvaigždės, išsklaido tamsą savo linksma natūra. Tai nėra nerūpestingas linksmumas, o pilnai suvoktas ilgesys.Tokius žmones vertina pavaldiniai ir viršininkai.

Viržis - Rugsėjo 23 d. – Spalio 3 d.

Viržis (Calluna) – erikinių (Ericaceae) šeimos augalas.Užauga iki 50 cm aukščio.Lapai įvairiaspalviai, auksiški, pilki, bronziniai, raudoni.Įspūdinga taurelė, vainikėlis. Žiedeliai išsiskleidžia rugpjūtį – spalį.Dauginti atlankomis arba auginiais vasarą.Sodinti pralaidžioje vandeniui rūgščioje dirvoje, saulėtoje ar pusiau pavėsingoje vietoje.
Žmonės, gimę šioje dekadoje, pasižymi turtinga fantazija, dideliu potraukiu grožiui, skoningumu ir įmantrumu. Jie geraširdžiai sergantiems ir nelaimingiems žmonėms, protingi, išsiauklėję, inteligentiški, savotiškai teisingi ir kilnūs. Tai nepakeičiami universalūs specialistai žinantys savo auksinių rankų vertę. Tai geri draugai, kurie jūsų nelaimėje neapleis. Šio ženklo žmonės blaivaus proto dėka sugeba atskirti tai kas naudinga nuo destruktyvaus ir tokiu būdu sušvelninti negatyvias gyvenimo situacijas.Viržis nedidelis, amžinai žaliuojantis krūmelis žydintis rudeny. Šio tipo žmonės kaip ir viržis ryškiausiai atsiskleidžia brandos metais (rudeninis žydėjimas) ir dažnai orientuojasi į amžinas(visada žaliuojančias)vertybes.Viduramžiais šis augalas buvo laikomas puikia kraujavimą stabdančią , šlapimą varančia ir kraujo spaudimą mažinančia priemone.Žydėjimo metu viržiai savo žiedais nustelbia visas gėles, net ir rožes, nes žydi ne tik antroje vasaros pusėje bet ir rudeny po pirmų šalnų. Jų žiedai nenukrinta o pridžiūna prie vaisių.Viržis išlieka ilgai puošnus ir ryškus, jo šakelės nuostabiai tinka sausų gėlių puokštėms. Panašiai ir šio ženklo žmonės sugeba džiuginti kitus, atnešti jiems naudą net po mirties : jų moksliniai darbai, meno kūriniai ilgą laiką lieka aktualūs.Aplinkiniai, kaip taisyklė, ne iš karto tinkamai įvertina jų talentus ir asmenines savybes. Juk ir ši gėlelė nesukelia žavesio nei savo lapeliais nei mažais žiedeliais ir tik tuomet, kai prieš akis atsiveria pieva, kvepianti žydinčių viržių medaus aromatu, žaižaruojanti visais violetinės spalvos atspalviais, siela apmiršta iš žavesio ...

Kamelija – Spalio 4 d. – 13 d.

Kamelija (Camellia, sin. Thea) – arbatmedinių (Theaceae) šeimos visžalių augalų gentis.Savaime augančios kamelijos – medžiai, auginami – krūmai. Lapai 7-10 cm ilgio, elipsės pavidalo, odiški. Žiedai pavieniai arba po 2-4, susitelkę lapų pažastyse. Žydi rudenį. Vaisius – dėžutė. Gyvena 100 metų ir ilgiau.Kinijoje kamelijos auginamos arbatai.Rūšys:
• Japoninė kamelija (Camellia japonica)
• Kalninė kamelija (Camellia sasanqua)
Arbata gaunama iš šių rūšių ir jų hibridų:
• Camellia assamica
• Kininis arbatmedis (Camellia sinensis)
Šios dekados žmonės linkę mokslams, sėkmingai priešinasi likimo smūgiams. Jie malonios išvaizdos, subtilaus skonio ir tuo pat metu vyriški. Jų elgesyje daug vaikiškumo, dažnai turi gerus artistinius duomenis.Charakteriai pas juos gan neramūs – vieni pastoviai ieško permainų kiti ieško vienumos.Šio tipo žmonės pasižymi žavesiu, tačiau tai išskirtinai kaprizingi žmonės, dažnai nežinantys ko nori. Meilėje jie karšti ir aistringi, partnerius keičia kaip pirštines. Nežiūrint to dažniausiai jie suranda laimingą meilę, tiesa, kartais jie nuo jos pabėga.Kamelija amžinai žaliuojantis augalas su nuostabiai gražiais lyg iš vaško ryškiai raudonos,baltos ar rausvos spalvos žiedais.Gėlės gimtinė Japonija.Kamelija Kinijoje simbolizuoja sveikatą ir sėkmę, o Japonijoje – liūdesį ir melancholiją. Todėl šio ženklo žmonės gali būti vienu momentu linksmi, o po akimirkos – liūdni. Kamelijoms didžiulę reikšmę turi gruntas, jame esanti drėgmė ir maistingos medžiagos, šiluma, šviesa ir daug kitų faktorių.Panašiai ir šio tipo žmonių likimas labai priklauso nuo juos supančių aplinkybių.Pakanka prisiminti operos „Traviata“ libretą sukurtą pagal A.Diuma romaną „Dama su kamelijomis“ kad suprastumėme kaip pražysta net mirtinai serganti moteris sutikdama savo meilę ir kaip ji pasiaukoja kada to reikalauja jai svetimi žmonės.Daugumas šio tipo žmonių susiduria su nepaprastomis,o kartais net su dramatinėmis gyvenimo aplinkybėmis. Likimas jiems dovanoja savitą, lyg dirbtiną, grožį, moko visomis jėgomis kovoti už savo laimę ir sugebėti perleisti ją kitiems.

Alyva – Spalio 14 d. – 23 d.

Alyvos'(daugiaskaitinis daiktavardis) (lot. Syringa, vok. Flieder) – alyvmedininių (Oleaceae) augalų gentis. Vasaržaliai krūmai. Lapai kiaušiniški, lygiakraščiai. Žiedai galinėse šluotelėse, stipriai kvepia. Vaisiai – dvilizdės dėžutės.Gentyje yra apie 30 rūšių. Lietuvoje genties augalai auginami parkuose ir soduose. Yra daug kultūrinių, skirtingų spalvų veislių. Natūraliai alyvos auga vidurio ir rytų Azijoje. Mediena naudojama smulkiems medžio gaminiams, žiedai parfumerijoje. Pasaulyje išveista ~1500 alyvų veislių. Europoje auginamos nuo XVI amžiaus vidurio.
Šio tipo žmonės mėgsta bet kokius malonumus, dažnai būna savotiški. Jie pasižymi originalumu, gera atmintimi. Šio tipo žmonės puikiai suvokia savo įgimtus talentus, grožį ir gabumus, tačiau nesistengia juos tobulinti. Jiems būdingas tam tikras pasyvumas, protinis inertiškumas, būna savimeiliais ir cinikais.Išglebimas ir tingumas šiuos žmones daro jų instinktų vergais.Juos galima pavergti pataikavimu ir komplimentais.Jiems lengviau slėpti savo klaidas nei pripažinti jas padarius ar eikvoti jėgas jų ištaisymui.
Daugeliui iš mūsų žinomas paprotys ieškoti tarp įprastinių alyvos žiedelių „laimingų“ –su penkiais o kartais net ir su šešiais žiedlapiais. Manoma,jei nuskinsite ir suvalgysite tokį žiedelį – būsite laimingi.Na o Anglijoje alyva, priešingai,turi blogą reputaciją. Ten manoma, kad tas kuris nešioja alyvas, niekada neužsimaus vestuvinio žiedo. Anglų tradicija nusiųsti sužadėtiniui alyvos šakelę reiškia santykių nutraukimą.Reikia suprasti ir tai kad viena rasti vienintelį laimingą žiedelį ir visai kas kita nulaužti visą šakelę „paprastų“ žiedų.Taip ir šio tipo žmonių gyvenime ne visada viskas būna sėkminga – daugeliu atveju todėl kad jie perdaug pasitiki atsitiktinumams. Botanikai tvirtina kad alyva greitai išsigimsta, tampa laukinėmis. Be to tai labai greitai augantis krūmas, kuris greitai labai tankiu nes senos šakos trukdo augti jaunoms. Analogiškai gimę šiame ženkle mėgsta remtis savo buvusiomis sėkmėmis ir dėl to gali net degraduoti. Gerai jei jie turi mylinčius, rūpestingus draugus ir artimuosius, kurie palaikys juos ir neleis sumenkėti, veltui išeikvoti gabumus.

Frezija - Spalio 24 d. – Lapkričio 2 d.

Frezija ( lot. Freesia) - daugiametė kilusi iš Afrikos 20 - 70 centimetrų gėlė.
Šios dekados žmonėms likimas dovanoja kilnumą, meilę mokslams, menui, sugebėjimą koncentruotis esminiuose dalykuose. Jiems lemta nugalėti daug sunkumų, galimi nesklandumai pirmoje santuokoje. Jie turi daug, ypač moteriškos lyties, netikrų draugų.Tai drąsūs, atkaklūs, užsispyrę žmonės,nors tai dažnai jiems kenkia.Šio ženklo žmonės labai simpatiški ir todėl sėkmingai daro savo karjerą.
Frezija – žolinis augalas kilęs iš Pietų Afrikos.Jų kvapas beveik privalomas geriausių pasaulyje kvepalų komponentams. Atatinkamai ir šio ženklo žmonės pasižymi kaip ryškios, neeilinės, gero skonio ir nepriekaištingų manierų asmenybės.
Jie nemėgsta bendrauti su kitais ir dažnai turi truputi vienašališkus požiūrius.Jų profesionalūs ir kūrybiniai pasiekimai būna labai specifiniai ir kryptingi.
Frezijos paprastai skinamos kada jose prasiskleidžia pirmieji pumpurai. Jų žiedynai išsiskleidžia vėliau. Taip ir šio ženklo žmonės niekada nestebina aplinkinių savo netikėtinais sugebėjimais, tačiau priešingai eina į numatytą tikslą lėtai.žingsnis po žingsnio. Dažnai, kol jie sugeba baigti dalį savo darbų kai kas iš jų pirminių sumanymų pasensta ir reikia dalies senų darbų atsisakyti panašiai į tai kaip būtina šalinti nužydėjusius frezijos žiedus. Ši gėlė auga dvigubai ilgiau jei į vandenį kuriuo ją laistome pridėsime cukraus. Panašiai ir šio ženklo žmonės bus laimingesni ir darbštesni jei gaus nuoširdžius pagyrimus už gerai atliktus darbus.Frezijos mūsų sąlygomis negali žiemoti. Tai reiškia, kad šio tipo žmonės gali retai nugalėti gyvenimo sunkumus,pergyventi emocinį šalti, ypač jei jis kyla iš artimųjų pusės. Esant sudėtingoms situacijoms jiems būtina pakeisti aplinka ir pasirūpinti dvasinės šilumos aplinka.

Orchidėja – Lapkričio 3 d. – 13 d.

Šio ženklo žmonės egoistai, savanaudžiai ir apsimetėliai, griežti su pavaldiniais, nesugebantys prisitaikyti nei prie žmonių, nei prie kintamos aplinkos, kenčia nuo per didelės savimeilės, per didelio uolumo ir neapykantos kompromisams. Šio ženklo žmonės pasižymi paslaptingumu. Įvairios jų abejonės dažnai iššaukia konfliktus su kolegomis, viršininkais,šeimos nariais. Jiems reikia saugotis nelaimingų atsitikimų ir „ilgų“ liežuvių. Orchidėja - nuostabus augalas. Jos būna ir labai didelės ir visai mažos. Nenuostabu kad šio ženklo žmonės iš pirmo žvilgsnio dažnai nepanašūs. Tačiau pas visus juos daug bendro. Dažnai jie laikomi egoistais kurie pastoviai iš aplinkinių kažko reikalauja:tai palaikymo, tai apsaugos, tai dar ko nors. Pas juos viskas „ ne kaip pas žmones“. Gėlininkai juokauja jei bet koks augalas išleidžia šaknis už vazonėlio ribų , reiškia, laikas jį persodinti. Tačiau jei tai įvyko su orchidėja, reiškia,ji įsišaknijo. Orchidėja labai jautri šviesai. Kartais ją reikia apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Šio ženklo žmonės nepasižymi teisingumu ir dažnai mėgsta likti įvykių šešėlyje tuomet kada kiti mėgina išsiaiškinti situaciją. Todėl jie dažnai laikomi paslaptingais, nenuoširdžiais ir apsimetėliais. Paskutiniais metais kosminės botanikos specialistai nustatė ,kad priešingai kitiems gėliniams augalams, kurie nepakelia nesvarumo būklės, orchidėjos tokiose nepaprastose sąlygose labai perspektyvios, gerai prie jų adaptuojasi, nenutraukia savo estetinio vystymosi.Panašiai yra ir su šio ženklo žmonėmis kurie dažnai nesugeba prisitaikyti prie nuobodaus, monotoniško gyvenimo, tačiau ekstremaliose sąlygose priešingai nepasimeta ir pilnai atskleidžia visus savo talentus. Šiuo metu orchidėja tai kaprizingumo ir nepastovumo simbolis.
Nežiūrint daugybės neigiamų bruožų šio ženklo žmonės labai patrauklūs, mylimi partnerių,pasižymi meniniais sugebėjimais, gera intuicija kuria privalo dažniau pasikliauti.

Bijūnas – Lapkričio 13 d. – 22 d.

Bijūnai (Paeonia) – bijūninių (Paeoniaceae) šeimos žoliniai ar sumedėję augalai, kurie gali pasiekti 50 – 150 cm aukštį. Stiebai statūs, vienažiedžiai ar daugiažiedžiai. Žiedai stambūs, įvairių spalvų. Sėklos tamsios, stora, blizgia odele.Augalai šilumamėgiai, todėl parenkama saulėta vieta. Gali augti ir daliniam pavėsyje. Sumedėjusiems reikalinga pavėsinga vieta. Dirva turi būti giliai išdirbta.Keras aštriu peiliu dalijamas, kad kiekvienoje dalyje liktų bent 2 pumpurai. Jei giliai pasodinsim – nežydės. Bijūnai turi stambius lapus. Jie išgarina daug vandens, todėl sausros periodu reikia gausiai laistyti.Dauginama dalijant kerą, auginiais ir sėklomis. Kerus dalijant nulūžta šaknų gumbai – juos reikia surinkti ir susodinti. Iš jų išaugs naujas augalas.Auginiais dauginama pora savaičių prieš žydėjimą, gegužės mėnesį.Dalijama rugpjūčio mėnesį.Krūminiai bijūnai skiepijami į žolinių bijūnų šaknį. Tam reikia liepos pabaigoj žolinių bijūnų šaknis, iškast ir susodint į vazonus. Ūgliai laikomi 3 C ir turi turėt 2 – 3 akutes. Skiepijama kovo – balandžio mėnesiais, įskėlimo būdu.Sėklos sunkiai dygsta. Sėti rudenį, tada galima tikėtis pavasarį daigų. Jei sėsim pavasarį, daigų sulauksim po 1 – 2 metų. Pražysta šeštais metais.Nuskinti žiedai ilgai laikosi pamerkti, tik reikia skinti nepilnai išsiskleidusius.
Šio ženklo žmonės energingi, protaujantys, išradingi.Meilėje pasižymi aistringumu ir nuoširdumu, lengvai susiranda patikimą gyvenimo partnerį. Bijūno gyvenimas trumpas. Tačiau šio ženklo žmonės neturi pergyventi dėl sveikatos ir gyvenimo trukmės, suprantama jei savęs nepervargins. Jie turi būti susitvardantys ir mažiau kalbantys apie savo planus.Antikinėje Europoje ir Kinijoje bijūnai buvo laikomi ne tik dekoratyviniais bet ir gydomaisiais augalais. Šiuo metu yra apie penkis tūkstančius bijūnų rūšių.Nors šio ženklo žmonės iš pirmo žvilgsnio dažnai nepanašūs, tačiau visi jie pasižymi kilnumu, dvasiningumu.

Kardelis - Lapkričio 23 d. – Gruodžio 2 d.

(Gladiolus) – kardelinių (Iridaceae) šeimos svogūninis augalas, kilęs iš Vidurio Afrikos. Stiebas stačias, daugiažiedis, 30 – 100 cm aukščio. Žiedai įvairių spalvų. Žydi nuo liepos iki vėlyvo rudens. Kardeliai skirstomi į stambiažiedžius ir smulkiažiedžius, kurie skiriasi spalva, aukščiu, žiedų stambumu. Sodinti į šiltą, saulėtą, apsaugotą nuo vėjų vietą, purią, trašią, giliai įdirbtą dirvą. Karštu metu reikia papildomai lieti. Spalio pabaigoje iškasti, sunešti į sausą patalpą ir džiovinti. Per žiemą laikyti vėsioje, bet saulėtoje vietoje. Dauginama gumbasvogūniais ir sėklomis. Sėklas sėti vasario – balandžio mėnesiais į dėžutes. Pikiuojami į lysves. Žydi antrais, trečiais, kartais net ketvirtais metais. Kardeliai tinka gėlių lysvėms apsodinti. Ypač skynimui – ilgai pamerkti žydi.
Šios dekados žmonės teisingi,gabūs mokslams,mylintis laisvę,reiklūs ir garbingi, tačiau senstant pas juos pasireiškia savanaudiškumas, nesėkmių atveju linkę pasitraukti į šešėlį.Šio ženklo žmonės nepasižymi ypatingais talentais, tačiau būna labai darbštūs ir pareigingi, nemėgsta girtis, protingai jais vadovaujant galima daug ko iš jų pasiekti. Pamilę gali būti ištikimi ir atsidavę. Pirmą kartą žinias apie kardelius sutinkame senovės Graikijos rašytojo Plinijaus ( 1 a. prieš Kristaus gimimą) raštuose, kuriuose paaiškina lotynišką gėlės pavadinimą –aštrus kardas. Kardeliams būdingos ryškios spalvos ir originali žiedų forma ir specifinis kvapas. Botaniku nuomone jei jūs galvojate kad tai šalta, kaprizinga ar manieringa gėlė, tai nieko apie ją nežinote. Kiekvienas iš jūsų galite rasti kardeli pagal savo skonį. Kasmet užregistruojama apie 100 naujų jų rūšių. Na o iš viso yra žinoma 60000 jų rūšių. Kardelių kolekcijų rinkimas specialistų nuomone begalinis procesas. Analogiškai šio ženklo žmonėms tai reiškia kad jiems atviri nesuskaičiuojami gyvenimo keliai ir labai daug kas jų gyvenime priklauso nuo jų asmeninės intuicijos, kantrumo ir darbštumo.

Pienė - Gruodžio 3 d. – 12 d.

Pienė (lot. Sonchus, angl. Paršavedę dagys) - astrinių (Astriniai) šeimos Augalų gentis, kuriai priklauso įvairiametės Žolės su pieniškomis sultimis. Graižai vidutinio dydžio arba stambūs, pavieniai arba dažniau po keletą susitelkę į skėtiškas šluoteles. Žiedai geltoni ar šviesiai geltoni. Gentyje apie 70 rūšių, paplitusių Eurazijoje ir Afrikoje. Yra sunkiai išnaikinamų piktžolių. Lietuvoje auga 4 rūsys:
• Dirvinė pienė (Sonchus arvensis).
• Šiurkščioji pienė (Sonchus asper)
• Daržinė pienė (Sonchus oleraceus)
• Pelkinė pienė (Sonchus palusris)
Šio ženklo žmonės atviro charakterio, turtingos fantazijos, protaujantys,draugiški, pareigingi, darbštūs,labai myli gamtą ir gyvulius, trokšta kad jais gėrėtusi,svajoja apie šlovę ir atstumia visus kurie be reikalo kiša nosis į jų reikalus, meilėje dažniausiai susilaukia atsako. Pienė – dvasinės šilumos simbolis, mėgsta gaivumą, vėjo dvelkimą, negali normaliai gyventi be aplinkinių dėmesio.Šio ženklo žmonės dėl savo ekstravagantiškumo dažnai peržengia visas priimtas skonio ir elgesio normas. Pienė – daugiareikšmis augalas. Tai ir piktžolė ir geras gyvulių pašaras. Jų auksiniai geltoni žiedai užsiveria nakčiai. Tai labai ištvermingas ir nereiklus augalas puikiai jaučiantis bet kokiame grunte, auga visur kur tik gali nuskrieti jos sėklos.Todėl ir šio ženklo žmonės puikiai susidoroja su gyvenimo sunkumais, moka prisitaikyti prie bet kokių sąlygų ir labai mielai vyksta į keliones.Nuo seno žinomos pienės gydomosios savybės.Ja buvo gydomos pačios įvairiausios ligos: virškinimo susirgimai,plaučių valymas,gydant geltligę ir mažinant kraujospūdį. Įkandus bitei jos pieningos sultys apsaugo nuo skausmo ir sutynimo.Dėl savo gydomųjų savybių pienė buvo vadinama gyvybiniu eleksyru.Šio ženklo žmonių geros auros poveikis nuo seno gerai žinomas.Jie gali bet kokią draugiją padaryti šiltesne,sugeba pagyvinti pokalbius, padeda nors ir laikinai pamiršti visas kankinančias problemas.Tiesa, jie lengvai „šokinėja“ nuo vienos temos prie kitos, galvodami kad visiems suprantamas jų minčių polėkis, o gal kartais ir jie patys neturi supratimo kur juos nuneš kintančios mintys.Pienė –viena iš nedaugelio gėlių vartojamų maistui. Jų padegintos šaknys naudojamos kaip kavos pakaitalas, o jauni lapeliai kaip salotos. Šio ženklo žmonių plačiomis žiniomis mielai naudojasi aplinkiniai dažnai pamiršdami padėkoti jiems už gerus patarimus ir darbus tuo įžeisdami ir apvildami „ pūkelius“ nejautriai nupūsdami visus jų nuopelnus...

Lotosas - Gruodžio 13 d. – 22 d.

Lotosas (lot.I Lotos) - monotipinės lotosinių Augalų šeimos (Nelumbonaceae) gentis. Tai daugiametės vandens Žolės, paplitusios tropinio, subtropinio klimato srityse. Lapa dideli, žiedai iki 35 cm skersmens. Panašios į vandens lelijas, nors nėra lūgninių Augalų genties. Artimiausi lotosas giminaičiai yra ir Platanowate Proteaceae šeimos. Lotos pavadinimas kilo iš kalbos sinhalų. Tarp mokslininkų kilo nesutarimai dėl lotosas šeimos, tačiau 2003 m. buvo nuspręsta, kad monotopinė gentis priklauso lotosinių Augalų šeimai.
• Lotos nucifera, riešutinis lotosas. Induizmo religijoje vadinama šventąja vandens Lelija, Nacionalinė Indijos Gele.
• Lotos lutea, geltonasis lotosas. Paplitęs Amerikoje.
Šio ženklo žmonės pasižymi valia ir energija, impulsyvumu,filosofiniu protu, gudrumu ir klastingumu. Sunkiais gyvenimo momentais aplinkiniai visada padės jam.Lotosas - dvasinės švaros simbolis. Jis labai daug ką reiškia Rytų Azijos tautoms. Kaip pasakoja indų legenda vos gimęs Buda žengė savarankiškai pirmuosius savo septinius žingsnius. Ten kur jo koja lietė žemę ten išsiskleidė lotoso žiedas.Mūsų šalyje lotosas tik egzotinė gėlė.Lotosas Rytų šalyse ne tik šventa gėlė. Ji vartojama ir maistui. Jų sėklos ir krakmolu turtingos šaknys malamos į miltus iš kurių kepami paplotėliai. Bado metais tai daugelį išgelbėdavo nuo mirties.Todėl nenuostabu kad induizmo dievas – kūrėjas Brachma vaizduojamas švento lotoso žiedo fone.Senovės Egipte lotosas taip pat buvo laikomas šventa gėle priklausančia vaisingumo deivei Izidei ir saulės dievui Oziriui. Penki lotoso žiedai buvo senovės Egipto simbolis. Faraonų valdžios atributas – skeptras turėjo lotoso žiedo ant aukšto stiebo formą.Hieroglifas lotosas egiptiečiams reiškė džiaugsmą ir pasitenkinimą. Šio ženklo žmones visi gerbia suprasdami kad jų negalima lyginti su kitais.Jei jiems prireikia pagalbos ilgai jos laukti nereikia,daugumas laiko savo pareiga padėti šios egzotinės gėlės tipo žmonėms. Kaip ir jų simbolinė gėlė šio tipo žmonės sugeba gyvuoti bet kokioje aplinkoje, organiškai suderindami asketinę filosofiją su mokėjimu džiaugtis gyvenimu išlaikant aukštus idealus.

Edelveisas – Gruodžio 23 d. – 31 d.

Šią dekadą gimusių žmonių gyvenime daug permainų ir pavojų, galima nelaiminga meilė, nevykusios vedybos.Tačiau nežiūrint viso to šie žmonės labai patrauklūs, turintys asmeninio žavesio, mėgstantys paflirtuoti. Šio ženklo žmonės turi visas gero draugo savybes - švelnumą,ramų temperamentą. Edelveisas daugiametis augalas sugebantis gyvuoti ekstremaliose sąlygose. Jo pilkai žalsvi lapai nepraranda savo spalvos net po sniegu. Analogiškai šio tipo žmonės kartais sugeba pergyventi tai apie ką kiti žmonės negali net pagalvoti.Jų aukšti idealai skiriasi nuo kitų žmonių, tačiau dažnai tai trukdo jiems tapti laimingais. Ne veltui šio tipo žmonės dažnai laikomi keistuoliais norintys rasti savo gyvenimo idealą – gėlelę. Jie giminingi edelveisui, tokie pat bejėgiai ir švelnūs, bet tuo pat metu sugebantys pakelt bet kokius vargus ir sunkumus.Panašiai kaip ir ši gėlė išlaikanti net po sniegu savo lapų spalva, šio tipo žmonės lieka ištikimi bet kokiose sąlygose savo idealams.

į viršų      visi straipsniai